Dailės ir muziejaus centro Sinka būklės studijos baigtos: pradėtas remonto planavimas

Keravos miestas meno ir muziejų centrui „Sinkka“ užsakė viso turto būklės tyrimus, kaip dalį miesto objektų priežiūros. Trūkumai buvo nustatyti atliekant būklės bandymus, dėl kurių pradedamas remonto planavimas.

Kas buvo tiriama?

Sinka valdoje atliktuose konstrukcijų inžineriniuose tyrimuose buvo tiriamas konstrukcijų drėgmės kiekis ir tiriama pastato dalių būklė, naudojant konstrukcines angas, mėginių ėmimą ir žymėjimo bandymus. Nenutrūkstamais matavimais buvo stebimi pastato slėgio santykiai, palyginti su išoriniu oru, ir patalpų oro sąlygos anglies dvideginio, temperatūros ir drėgmės požiūriu.

Patalpų ore matuotos lakiųjų organinių junginių, ty LOJ koncentracijos, bei tiriamos mineralinės vatos pluošto koncentracijos. Taip pat buvo ištirta turto vėdinimo sistemos būklė.

Pastatas yra 1989 m. ir iš pradžių buvo skirtas komercinei ir biuro reikmėms. 2012 m. pastato vidus buvo pritaikytas muziejaus reikmėms.

Pažeidimų pagrindo struktūroje nepastebėta

Į žemę prigludęs ir iš apačios polistirolo lakštais (EPS lakštas) termiškai izoliuotas betoninis pagrindas nėra veikiamas didelio drėgmės poveikio. Apatinės rūsio sienų dalys, išbetonuotos ir iš išorės apšiltintos EPS plokštėmis, patiria nedidelį išorinį drėgmės įtempimą, tačiau konstrukcijoje pažeidimų ar mikrobų pažeistų medžiagų nerasta.

Sienų paviršiaus medžiaga yra laidi vandens garams, todėl viduje gali išdžiūti bet kokia drėgmė. Atliekant traserio bandymus nuo apatinio grindų ar sienos, esančios prie žemės, oro nuotėkio nerasta, ty konstrukcijos buvo sandarios.

Tarppaduose rasta vietinių pažeidimų

Atskiros vietos, kuriose padidėjo drėgmės kiekis, buvo aptiktos tuščiavidurių plytelių konstrukcijos tarpiniuose aukštuose, antrojo aukšto salono ir vėdinimo mašinų skyriaus grindyse. Šiuose taškuose buvo pastebėtos nesandarumo žymės lange ir nustatyta, kad linoleumo kilime yra lokalizuotas mikrobinis pažeidimas.

Kondensatas iš vėdinimo mašinų skyriaus per grindų plastikinio kilimėlio nesandarias vietas sušlapino tarpinę grindų konstrukciją, o tai pasireiškė vietinėmis nuotėkio žymėmis ant antrojo aukšto lubų. Pažeidimai ir jų priežastys bus taisomi dėl būsimų remonto darbų.

Pertvarų konstrukcijose pažeidimų nenustatyta.

Sinkoje bus atliekama fasado apžiūra

Nustatyta, kad išorinės sienos yra betono-vatos-betono konstrukcijos, kurios funkcionuoja drėgmės požiūriu. Vienoje vietoje, kur anksčiau buvo durys, buvo pastebėta plytų mūro medinio karkaso išorinės sienos konstrukcija. Ši konstrukcija skiriasi nuo kitų išorinių sienų konstrukcijų.

Iš išorinių sienų termoizoliacinio sluoksnio paimta dešimt mikrobų mėginių. Trijuose iš jų rasta mikrobų pažeidimo požymių. Dvi mikrobų pažeidimų vietos aptiktos prie buvusių durų apsaugos nuo vėjo plokštėje ir linoleumo kiliminėje dangoje po paklotu, o trečioji – išoriniame šiltinimo sluoksnio paviršiuje prie kalkių plyšio fasade.

„Mėginiai, kuriuose rastas mikrobų augimas, buvo paimti iš konstrukcijos dalių, kurios neturi tiesioginio patalpų oro jungties. Aptariami taškai bus taisomi dėl būsimų remonto darbų“, – teigia Keravos miesto vidaus aplinkos ekspertas Ulla Lignell.

Pietinio ir šiaurinio pastato galo elementuose pastebėtas vietinis siūlių lenkimas ir įtrūkimai.

Langai iš išorės nesandarūs, o medinių langų išoriniai paviršiai prastos būklės. Pirmajame aukšte fiksuotų langų, esančių arti žemės lygio, pasvirusių defektų nustatyta.

Remiantis išvadomis, sklype bus atliktas atskiras fasado tyrimas. Aptikti trūkumai bus ištaisyti dėl būsimų remonto darbų.

Pažeidimai pastebėti viršutinėje pado dalyje

Viršutinį pagrindą laikančios konstrukcijos pagamintos iš medžio ir plieno. Plieninės dalys sudaro šalčio tiltus konstrukcijoje.

Viršutiniame aukšte pastebėti nesandarumo pėdsakai ties konstrukcijų sandūromis ir prasiskverbimais, taip pat ant vidinių konstrukcijų paviršių ir ant izoliacijos matomas mikrobų augimas, tai patvirtino laboratorinė analizė. Atliekant atsekamųjų medžiagų bandymus, struktūra pasirodė nesandari.

Paklotas kai kuriose vietose atsiskyrė nuo pagrindo. Viršutiniame aukšte aptikti pėdsakai, rodantys, kad vandens dangoje yra nesandarumo. Mikrobų augimas, pastebėtas medžiagos mėginio rezultatuose, tikriausiai yra nepakankamos ventiliacijos rezultatas.

„301-asis kambarys mansardiniame aukšte nerekomenduojamas naudoti kaip darbo patalpa dėl aptiktų pažeidimų“, – teigia Lignell.

Bus sudarytas viršutinio aukšto ir vandens stogo remonto planas, remontas bus įtrauktas į namo statybos darbų programą.

Sąlygos dažniausiai yra normalios

Tyrimo laikotarpiu kai kuriose patalpose slėgis buvo didesnis nei tikslinis lygis, palyginti su lauko oru. Anglies dioksido koncentracija buvo įprasto lygio. Temperatūra buvo normali sezonui. LOJ koncentracijos patalpų ore nukrypimų nenustatyta.

Mineralinio pluošto koncentracijos buvo tiriamos septyniuose skirtinguose ūkiuose. Trijuose iš jų buvo pastebėta padidėjusi koncentracija. Plaušeliai greičiausiai atkeliauja iš vėdinimo mašinų patalpos, kurios sienose už perforuoto lakšto yra mineralinė vata.

Perforuotas lakštas bus padengtas.

Sinkai sudaromas vėdinimo planas

Vėdinimo mašinos originalios, o ventiliatoriai atnaujinti 2012 m. Mašinos geros būklės.

Išmatuoti oro kiekiai skyrėsi nuo planuotų oro kiekių: iš esmės buvo mažesni už planuotus oro kiekius. Kanalai ir terminalai buvo gana švarūs. Tyrimo metu buvo sugedęs vienas viršutinis dulkių siurblys, tačiau nuo ataskaitos sudarymo jis buvo suremontuotas.

Sinkoje bus sudarytas vėdinimo planas, susijęs su kitu remonto planavimu. Siekiama, kad sąlygos geriau atitiktų esamą naudojimo paskirtį ir būtų tinkamos pastato fizinės savybės.

Be konstrukcinių ir vėdinimo tyrimų, pastate buvo atlikti ir vamzdynų bei elektros sistemų būklės tyrimai. Tyrimo rezultatai naudojami planuojant turto remontą.

Skaitykite daugiau apie kūno rengybos tyrimų ataskaitas:

Daugiau:

patalpų aplinkos ekspertė Ulla Lignell, tel.040 318 2871, ulla.lignell@kerava.fi
turto vadybininkė Kristiina Pasula, tel.040 318 2739, kristiina.pasula@kerava.fi