Savarankiškas aprūpinimas

Savarankiškas pasirengimas – tai savivaldybės, mažo namo gyventojo, namų bendrijos ir įmonės įvairių trikdžių, ypatingų situacijų ir išskirtinių aplinkybių veiklos modelių svarstymas, informavimas, materialinis parengimas. Stebina situacija, pavyzdžiui, elektros ir vandens tiekimo sutrikimai arba šilumos paskirstymo sutrikimai. Pasiruošimas iš anksto padės susidoroti su situacijomis.

Pažiūrėkite į pasiruošimą iš taško, ar tai yra mažo namo gyventojo, namų bendrijos ar įmonės rengimas.

Mažo namo gyventojo paruošimas ir apsauga

Valdžios institucijos ir organizacijos parengė 72 valandų parengties rekomendaciją, pagal kurią namų ūkiai turėtų būti pasirengę bent tris dienas tvarkytis savarankiškai, kilus sutrikimui. Būtų gerai, kad bent šiam laikui namuose būtų maisto, gėrimų, vaistų ir kitų būtiniausių reikmenų.

Peržiūrėkite 72 valandų rekomendaciją 72tuntia.fi svetainėje:

Pagal įstatymą civilinė pastogė turi būti statoma ne mažesnio kaip 1200 m2 ploto pastate, skirtame gyventi, dirbti ar nuolat gyventi. Jeigu gyvenamasis namas ar Butų ūkis neturi savo viešosios pastogės, laikinose pastogėse apsisaugoti yra atsakingi gyventojai. Praktiškai tai reiškia namų interjero apsaugą. Jei to reikalauja situacija, valdžios institucijos gyventojams duoda atskirus nurodymus dėl būtinų priemonių.

Net ir daugelyje rimtų situacijų prisiglausti prieglaudose nėra vienintelė galimybė, tačiau miesto gyventojai taip pat gali būti perkelti, t.y. evakuoti, į saugesnes zonas. Jei susidarius situacijai išskirtinėmis aplinkybėmis reikia perkelti miesto gyventojus, valstybės taryba sprendžia dėl perkeliamo ploto ir gyventojų skaičiaus. Vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už bendrą perėjimo valdymą.

Apie būtinybę apsisaugoti viduje valdžia informuoja žmones pavojaus užrašais ir pavojaus ženklu. Jei neduodami kiti nurodymai, galite laikytis bendrųjų nurodymų, kaip apsisaugoti viduje:

• Eikite į patalpą ir būkite patalpoje. Uždarykite duris, langus, orlaides ir ventiliaciją.
• Įsijunk radiją ir ramiai lauk valdžios nurodymų.
• Venkite naudotis telefonu, kad neužblokuotumėte linijų.
• Neišeikite iš teritorijos nepranešę valdžios, kad nekiltumėte pavojaus kelyje.

Namo bendrijos ir įmonės parengimas ir apsauga

Gyventojų prieglaudos yra skirtos apsaugai karo metu, jei reikia. Valdžios institucijos duos nurodymą sutvarkyti gyventojų prieglaudas, jei to prireiks. Tokiu atveju apsaugos turi būti pradėtos veikti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo oficialaus nurodymo išdavimo. 

Už pastato civilinę saugą atsako pastato savininkai ir naudotojai. Namo bendrijai atstovauja namo bendrijos valdyba, bendrovei – bendrovės vadovybė arba turto savininkas. Atsakomybė už prieglaudą apima prieglaudos priežiūrą ir atnaujinimą, taip pat prieglaudos veiklos valdymą. Rekomenduojama, kad prieglauda turėtų savo prieglaudos vadovą. Regioninės gelbėtojų asociacijos organizuoja slaugytojo vaidmens mokymus. 

Institucijoms nurodant civilinę pastogę panaudoti faktiniam apsauginiam naudojimui, turto savininkas ir naudotojai pastogę turi ištuštinti ir paruošti naudojimui. Prisiglaudus civilinėje prieglaudoje, faktiniai pastogės naudotojai, ty pastate gyvenantys, dirbantys ir esantys asmenys, sudaro civilinės prieglaudos veikiantį personalą. Konkrečios prieglaudos naudojimo instrukcijos yra civilinėje prieglaudoje ir namo gelbėjimo plane.

Nebegalioja civilinės saugos saugos ir apsaugos medžiagų, tokių kaip įrankiai ir asmeninės apsaugos priemonės, ar jų kiekio privalomų reglamentų. Tačiau rekomenduojama, kad civilinė prieglauda turėtų medžiagų, reikalingų pastogei paruošti naudoti ir apsisaugoti.