Keravanjokio ateitis kraštovaizdžio architekto žvilgsniu
Aalto universiteto diplominis darbas buvo sukurtas bendradarbiaujant su Keravos žmonėmis. Studija atveria miestiečių pageidavimus ir plėtros idėjas dėl Keravanjokio slėnio.
Baigęs kraštovaizdžio architekto specialybę Heta Pääkkönen disertacija yra įdomus skaitymas. Pääkkönen baigė disertaciją Aalto universitete kaip užsakomąjį darbą Keravos miesto plėtros tarnyboms, kur dirbo studijų metais. Kraštovaizdžio architekto laipsnis apėmė studijas, susijusias su kraštovaizdžio dizainu ir ekologija, taip pat urbanistika.
Dalyvavimas kraštovaizdžio architekto projektavimo darbų centre
Pääkkönen surinko medžiagą savo disertacijai įtraukdamas Keravos žmones. Dalyvaujant paaiškėja, kokią erdvę miestiečiai patiria Keravanjokilaakso ir kaip jie mato upės slėnio ateitį. Be to, darbe nubrėžta, į ką, gyventojų nuomone, reikėtų atsižvelgti planuojant teritoriją ir kokios veiklos prie upės tikisi keraviečiai.
Dalyvavimas buvo vykdomas dviem dalimis.
Geoerdviniais duomenimis pagrįsta Keravanjoki apklausa buvo atverta gyventojams 2023 metų rudenį. Internetinėje apklausoje gyventojai galėjo pasidalinti savo vaizdais, prisiminimais, mintimis ir nuomonėmis, susijusiomis su Keravanjokiu ir upės apylinkių planavimu. Be apklausos, Pääkkönen surengė gyventojams dvi pėsčiųjų keliones Keravanjoki upe.
Bendravimas su gyventojais suteikia vertingos perspektyvos baigiamajame darbe. Darbe pateiktos idėjos yra ne tik pagrįstos kraštovaizdžio architekto pastebėjimais ir patirtimi, bet yra perpildytos bendraujant su miestiečiais.
„Viena iš pagrindinių darbo tezių yra tai, kaip kraštovaizdžio architektas gali panaudoti dalyvavimą savo planavimo procese“, – apibendrina Pääkkönen.
Keravanjokis daugeliui yra svarbus kraštovaizdis, kurio kūrime nori dalyvauti miestiečiai
Didelė dalis tyrime dalyvavusiųjų manė, kad Keravanjoki yra brangus ir svarbus kraštovaizdis, kurio rekreacinio potencialo miestas neišnaudojo. Kivisilta buvo pavadinta gražiausia vieta ant upės kranto.
Su upe ir gamtos išsaugojimu susijusios gamtos vertybės sukėlė diskusijas. Ypač daug vilčių buvo, kad paupio pasiekiamumas bus pagerintas, kad būtų nesunku nuvykti iš įvairių miesto vietų. Prie upės buvo tikimasi ir poilsio bei poilsio vietų.
Diplominiame darbe išdėstomas Keravanjokilaakso koncepcinis planas
Diplominio darbo planavimo skyriuje Pääkkönen pristato Keravanjokilaakso idėjos planą, sukurtą remiantis kraštovaizdžio analize ir dalyvavimu, ir kaip dalyvavimas paveikė planavimą. Darbo pabaigoje pateikiamas idėjinio plano žemėlapis ir plano aprašymas.
Plane, be kita ko, aptariami paupio maršrutai ir naujos veiklos palei upę idėjos, remiantis gyventojų mintimis. Tačiau svarbiau už individualias idėjas yra tai, kiek Keravanjoki yra svarbūs gyventojams.
„Svarbą įrodo jau tai, kad lietingą ir rudenišką darbo dienos popietę dumblėtu paupiu trypė keliolika keraviečių, norėjusių išgirsti savo balsą svarstant apie jiems svarbaus kraštovaizdžio ateitį. aš“, – sako Pääkkönen.
Visą Pääkkönen diplominį darbą galima perskaityti Aaltodoc leidinių archyve.