Pilietinių kolegijų sąjunga Keravos kolegijos dėstytojus apdovanojo 30 metų nuopelnų ženklais

Aunė Soppela beveik keturiasdešimt metų dirbo rankinių įgūdžių mokytoju pilietinėje kolegijoje. Soppela pradėjo dirbti Keravos mieste 1988 m., o baigusi studijas dirbo pilietinėje kolegijoje Leiv. Soppela 1982 metais baigė rankdarbių ir namų ūkio mokytojo specialybę, o edukologijos magistro studijas – 1992 metais.

– Ilgą laiką mėgaujuosi savo darbu, nes kaip dėstytojas Kolegijoje susikoncentruoju būtent į praktinį darbą su studentais, o ne jų auklėjimu. Mėgstamiausia rankdarbių forma – drabužių siuvimas, kurio ir mokau daugiausia. Per savo karjerą turbūt surengiau tūkstančius kursų, – juokiasi Soppela.

Pasak Soppelos, tarptautinis vaidmuo buvo vienas geriausių jo darbo aspektų.

- Esu organizavęs daugybę pažintinių kelionių į įvairias Europos šalis. Kelionių metu su grupe susipažinome su įvairių šalių amatų tradicijomis. Amatų tradicijų galima rasti kiekvienoje šalyje, todėl visos kelionės buvo unikalios. Tačiau ypač įsimintinos kryptys buvo Islandija ir Šiaurės Suomija.

Islandijoje aplankėme Reikjaviko rankdarbių turgų, kuriame, be kita ko, susipažinome su Islandijoje rankdarbiuose daug naudojamomis natūraliomis medžiagomis. Jubiliejiniais Suomijos 100 metais keliavome į šiaurinę Suomiją ir Norvegiją susipažinti su samių amatais. Samių tradicijos buvo nežinomos net daugeliui suomių, o apie kelionę sulaukėme daug teigiamų atsiliepimų.

Be amatų kelionių, „Soppela“ ypač įsiminė 2010-aisiais Gruntvig projekto lėšomis įgyvendintos dirbtuvės bedarbiams ir marginalizuotiems žmonėms. Dirbtuvėse dalyvavo studentai iš visos Europos, o kursų tema – amatai iš antrinių žaliavų.

– Po dešimtmečių patirties verta šiais metais išeiti į pensiją, – sako Soppela.

Teija Leppänen-Happo dirba Keravos kolegijoje nuo 2002 m. Jos karjera pilietiniame koledže truko lygiai 30 metų, nes 1993 m. ji pradėjo dirbti pilietiniame koledže. Leppänen-Happo dirba atsakinga dizainere meno srityje, kuri apima vaizduojamąjį meną, pagrindinį meninį išsilavinimą, muziką, scenos meną ir literatūra.

– Geriausias dalykas mano darbe yra susitikimas su žmonėmis mokytojaudamas. Smagu matyti, kaip mokiniams sekasi ir tobulėja. Savo darbe taip pat gaunu nuolatos atsinaujinti. Mano nuomone, tiek mokytojas, tiek ugdymo operatorius turėtų pastebėti žmonių ir visuomenės pokyčius bei iš to kylančius poreikius ir į juos reaguoti, – atspindi Leppänen-Happo.

Mano karjeros akcentai buvo įvairūs projektai, padėję plėtoti Universiteto veiklą.

-Pavyzdžiui, 2013 metais Keravos kolegijoje pradėtas meninis ugdymas suaugusiems buvo įsimintinas projektas. Be projektinio darbo, įdomūs ir svarbūs buvo kiti Universiteto veiklos vystymo darbai su partneriais. Įdomus buvo ir Sinkos meno ir muziejaus centro veiklos pradžia 2011–2012 m., kai dirbau laikinai kultūros ir muziejaus direktoriaus pareigas.

Džiugu ir garbė galėti organizuoti Universiteto ir miesto renginius bei meno parodų renginius, įskaitant universiteto pavasario parodas, Sampolos meno pardavimų parodas, sveikatos centro „Visito“ ir pagrindinio dailės ugdymo diplomų parodas. Šiandien parodas galima apžiūrėti ir internete.

– Mano nuomone, Keravos miestas – drąsus ir inovatyvus darbdavys, skatinantis eksperimentuoti, siūlantis mokymus ir drįstantis tobulėti kartu su laiku. Smagu, kad Keravos žmonės yra aktyvūs ir dalyvauja. Per savo darbinę karjerą tikėjausi ir troškau išauginti miestiečius vietinės kultūros veikėjais, ačiū Leppänen-Happo.

Pilietinių kolegijų sąjungos nuopelnų ženklai

Pilietinių kolegijų sąjunga pateikus prašymą suteikia nuopelnų ženklus kolegijų narių ar jų studentų sąjungų darbuotojams, taip pat pareigūnams ir patikėtiniams, aktyviai ir kitais būdais vykdantiems savo pareigas ar pasitikėjimo pareigas taip, kad jie pelnė pripažinimą dėl vietos pilietinės ir darbininkų kolegijos veiklos.