Kerava ruošia organizacinius pokyčius – tikslas stiprus ir gyvybingas miestas

Savivaldybės pernai patyrė didelį pokytį, kai socialinės ir sveikatos priežiūros organizavimo pareigos buvo perduotos gerovės regionams. Už Keravos miesto socialinę ir sveikatos priežiūrą atsakingi darbuotojai nuo 1.1.2023 metų sausio XNUMX dienos persikėlė į Vantos ir Keravos gerovės teritorijos tarnybą.

Gerovės rajono reforma pakeitė miesto veiklos aplinką, todėl sprendimus priimantiems asmenims teko pažvelgti į Keravos veiklą naujomis akimis. Pagrindinis dabartinio 2021–2025 metų strategijos laikotarpio tikslas – užtikrinti Keravos veiklos galimybes ateityje, atsižvelgiant į finansines ribines sąlygas.

Savivaldybės susiduria su augančiais gerovės iššūkiais dėl jaunimo sergamumo daugėjimo, gyventojų senėjimo ir globėjų santykių silpnėjimo. Pasaulinės situacijos neapibrėžtumas ir ekonominių ciklų silpnėjimas taip pat įvairiai veikia savivaldybės lauko veiklą.

„Keravos miestui būtina reaguoti į nuolatinius globalius iššūkius ir pokyčius savivaldybės srityje. Mums visiems svarbu, kad Kerava vystytųsi į dar gyvybingesnį miestą, kuriame nori investuoti naujos įmonės, kur liktų įmonės ir paslaugų teikėjai, o miestelėnai mėgaujasi ir gerai jaučiasi“, - sakė miesto valdybos pirmininkas. Markku Pyykkölä kristalizuotis.

Kerava po socialinės apsaugos reformos – kitoks miestas nei anksčiau. Naujoje situacijoje akcentuojamas įtraukimas, tinklų panaudojimas ir įvairios partnerystės.

Organizacinių pokyčių tikslai

Organizacinių pokyčių tikslas – kad Kerava būtų stiprus ir nepriklausomas miestas, galintis tvarkytis su partneriais pasikeitusiomis aplinkybėmis. Tikslas – suteikti Keravos gyventojams gerovę ir kokybiškas paslaugas, kad miestiečių kasdienybė būtų džiugi ir sklandi.

Kaip atrodo Uusi Kerava?

Po organizacinių pokyčių Naujoji Kerava yra:

• Orientuotas į gyventojus. Paslaugos planuojamos ir teikiamos efektyviai gyventojų požiūriu.
• Patrauklus darbdavys. Keravos miestas vertina ir rūpinasi savo darbuotojų įgūdžiais bei gerove.
• Nepriklausomas. Kerava pati gali apibrėžti savo veiklą ir pasirinkti su kokiais partneriais bei tinklais bendradarbiauja.
• Subalansuotas. Kerava garsėja gerai tvarkoma ekonomika. Miesto ekonomika stovi ant tvirtų pamatų, todėl komunalinio mokesčio tarifą galima vertinti kaip nuosaikų.
• Stiprus. Kerava – gyvybinga ir patraukli vieta gyventi ir išbandyti.

Organizaciniai pokyčiai turi įtakos miesto darbuotojams

Vykdydamas Naujosios Keravos organizacinius pokyčius, personalo ir užimtumo skyrius siūlys miesto valdybai, kad Keravos miestas inicijuotų bendradarbiavimo procedūrą visiems darbuotojams.

„Suprantu, kad Bendradarbiavimo tvarka miesto gyventojams ir ypač miesto darbuotojams kelia nerimą ir netikrumo jausmą. Stengsiuosi, kad darbuotojai būtų išgirsti ir susidurti šioje sudėtingoje situacijoje, o kartu rasime visas puses tenkinantį sprendimą“, – sakė meras. Kirsi Rontu teigia.

Miesto valdybai pateikiama, kad Bendradarbiavimo procedūra pradedama gamybiniais ir ekonominiais pagrindais vadovaujantis Bendradarbiavimo įstatymo, Darbdavio ir personalo bendradarbiavimo savivaldybėje įstatymo ir Gerovės erdvės 449/2007 4 ir 5 skirsniais.

Remiantis Kooperatyvo įstatymu, derybose gali būti svarstomi atleidimai iš darbo, terminuotų darbo santykių nutraukimas, natūralaus nusidėvėjimo panaudojimas, įdarbinimas ne visą darbo dieną, atleidimai iš darbo, veiklos pertvarkymas ar paslaugų perdavimas iš išorės.

„Su organizaciniais pokyčiais nesiekiame atleisti iš darbo ar atleisti iš darbo, taip pat tai pasakėme savo darbuotojams. Savivaldybės paslaugos išliks, nors gali keistis dabartiniai užduočių aprašai ir pareigų pasiskirstymas“, va. personalo ir finansų direktorius Katja Immonen didinti.

Ką Bendradarbiavimo procedūra reiškia praktiškai?

Bendradarbiavimo tvarka taikoma visam miesto personalui, o derybas ketinama pradėti, kai tik miesto valdžia savo posėdyje priims sprendimą šiuo klausimu. Numatoma, kad bendradarbiavimo derybos baigsis 2024 metų birželį.

Derybos vyksta tarp darbdavio ir darbuotojų atstovų.

Bendradarbiavimo deryboms pirmininkauja p. personalo ir finansų direktorė Katja Immonen. Be Immonen, darbdavio atstovai yra miesto vadovė Kirsi Rontu (miesto vadovo kolektyvas) ir v. filialų vadovai Erkki Vähätörmä (technologijų pramonė), Anne Hosio-Paloposki (laisvalaikio ir gerovės pramonė) ir Hannele Koskinen (švietimo ir mokymo sritis).

Darbuotojams atstovauja pagrindinių kolektyvinių derybų organizacijų cecho prižiūrėtojai: Tuomo Suihkonen (JUKO), Merja Sairanen (JHL), Jonna Vilenius (padaryta), Laura Nyholm (SuPer), Elisa Koivuluoma (KTN) ir Riitta Oinonen (JYTY). Tarnybinių santykių vadovas yra derybų sekretorius.

Nuo 12.2.2024 m. vasario XNUMX d. miesto vyriausieji patikėtiniai ir darbuotojų saugos ir sveikatos atstovai yra visų Keravos miesto pramonės šakų valdymo grupių nariai. Vadovybės komandos darbo tikslas – išryškinti personalo perspektyvą ir padidinti personalo dalyvavimą visuose sprendimų priėmimo ir veiklos procesuose.

„Laimei, mes, personalo atstovai, valdymo komandos darbu galime daryti įtaką, kad per visą pokyčių procesą būtų rūpinamasi personalo gerove ir atsparumu. Stengiamės, kad darbo atmosfera išliktų gera ir žmonės jaustųsi patogiai ryte eidami į darbą“, – sako vyriausiasis JUKO stiuardas Tuomo Suihkonen.

Kada Naujoji Kerava bus paruošta?

Siekiama, kad organizacinė struktūra pagal Naująją Keravą įsigaliotų, o funkcijos pagal naująjį modelį būtų įvestos 1.1.2025 metų sausio XNUMX dieną.

Papildyta informacija

va Keravos miesto. Žmogiškųjų išteklių ir finansų direktorė Katja Immonen, katja.immonen@kerava.fi, 040 318 2255